išgręžti — 1 išgrę̃žti, ia (ìšgręžia), ìšgręžė 1. refl. išsisukti, apsigręžti: Net furmanka neišsigręšì (dėl gatvės siaurumo) Lp. 2. tr. iškeisti: Senis gręžte ìšgręžė pinigus, t. y. iškeitė, davė smulkius J. gręžti; apgręžti; atgręžti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išgręžti — išgrę̃žti vksm. Ieškódami nãftos, i̇̀šgręžė dù grę̃žinius … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antgręžti — 2 antgrę̃žti, añtgręžia, añtgręžė tr. išgręžti: Yra 750 pėdų gelmėj versmė antgręžta iki žemės viršaus išplūstančio šilto, sūro vandens LC1887,52. gręžti; antgręžti; atsigręžti; įgręžti; išgręžti; nugręžti; pergręžti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pergręžti — 2 pergręžti tr., pergrę̃žti, ia, pergręžė skylę perdėm išgręžti: Medį kiaurai pergręžė Prn. Šitas grąžtas pergrę̃žia ir geležį Slm. | prk.: Būtų jai vidurius pergręžęs (perdūręs), ir būtų ana mirus Ob. gręžti; antgręžti; atsigręžti; įgręžti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apgręžti — 1 apgrę̃žti, ia (àpgręžia), àpgręžė tr. 1. apsukti: Apgręžia vežimą, įsuka į platų vieškelį P.Cvir. Apgrę̃žk arklį, tuoj važiuosim Sml. Aš àpgręžiau arklius J. Malūno (vėjinio) kepurę (sparnus) apgrę̃žia prieš vėją Slm. Jis man arklį apìgręžė … Dictionary of the Lithuanian Language
atgręžti — 1 atgrę̃žti, ia (àtgręžia), àtgręžė tr. 1. atsukti, atkreipti: Atgrę̃žk antrą galą rąsto J. Vežimą atgręžė nuo sienos rš. Jis man atgrę̃žia nugarą Slm. Ji atàgręžė galvą ir pasižiūrėjo Slm. Į tą kraštą reik mums atgręžti akis rš. Eik, atgrę̃žk … Dictionary of the Lithuanian Language
atsigręžti — 2 atsigrę̃žti, ia, atsìgręžė gręžiant skalbinius, pavargti, atsidirbti: Atsìgręžė drapanų Grž. gręžti; antgręžti; atsigręžti; įgręžti; išgręžti; nugręžti; pergręžti; pragręžti; … Dictionary of the Lithuanian Language
graižtuvas — graižtùvas sm. (2) 1. J, Srv, Škn, Vdk įrankis statinės graižtams daryti. 2. Š, Srv įrankis graižams išgręžti šuleliuose, drožiklis, skaptas. 3. kubilius: Graižtùvas viedrams dugnus deda J … Dictionary of the Lithuanian Language
gręžti — 1 grę̃žti, ia, ė tr. 1. kreipti, sukti atgal: Grę̃žk ašvienius, vežimą atgal, t. y. suk, atsuk J. Aš jam būtau negręžęs iš kelio Lp. Kur josi, broleli, kur grę̃ši žirgelį? JD508. Ne aš pats josiu, nei žirgelio gręšiu, mano žirgelis labai… … Dictionary of the Lithuanian Language
gręžti — 2 grę̃žti, ia, ė tr. 1. smailiu įrankiu sukant daryti skylę: Su grąžtu grę̃žk skylę J. | prk.: Gręžia lig dugno jūrų verpetai S.Nėr. Įkyri mintis gręžė smegenis A.Vencl. Kad diegia koją, kai grąžtu grę̃žia Trgn. | refl.: Į tirštą orą gręžiasi… … Dictionary of the Lithuanian Language
